Marksizmo DUK

1. Kas yra marksizmas?
Marksizmas – tai pasaulėžiūra, susidedanti iš tam tikrų pažiūrų į ekonomiką, filosofiją, sociologiją ir istoriją[1]. Turbūt pats ypatingiausias šios pasaulėžiūros bruožas – K. Markso teiginys, jog filosofai turi ne tik interpretuoti realybę, bet ir ieškoti būdų ją pakeisti.

2. Koks ryšys yra tarp marksizmo ir komunizmo? Kas yra komunizmas?
Komunizmą, kaip sąvoką, galima suprasti dvejopai. Pirmoji reikšmė: komunizmas – tai kokybiškai aukščiausia santvarka, kurios link veda visuomenės vystymasis. Komunizme vyrauja visuomeninė nuosavybė į gamybos priemones, valstybė ir valdžia yra nunykusi, o visuomenė yra beklasė, vykdomas gėrybių paskirstymo principas „iš kiekvieno – pagal galimybes, kiekvienam – pagal poreikius“[2]. Pasak K. Markso ir F. Engelso į šią santvarką dėsningai veda kokybinis ekonominių gamybos jėgų vystymasis, kuris, visų pirma, siejamas su technologiniu visuomenės vystymusi. Ši sąvokos reikšmė siejama grynai su moksline marksizmo puse. Svarbu suvokti, jog marksizmas į pasaulį žvelgia dialektiškai, t.y. kaip nuolat kintantį ir besivystantį, taigi, „mokslinis komunizmas“ apibūdina kuria linkme vystosi visuomenė.

Antroji šios sąvokos reikšmė apibūdina politinį judėjimą, kurio pagrindinis tikslas buvo „priartinti“ komunizmo santvarką[3]. Pasaulinis komunistinis judėjimas nėra vienalytis, turbūt geriausiai šį faktą iliustruoja dvi XX amžiaus pradžioje Rusijos Socialdemokratų-Darbininkų Partijoje egzistavusios frakcijos: bolševikų ir menševikų. Bolševikai, su V. I. Leninu priešakyje, tikino, jog galima „čia ir dabar“ pradėti kurti socializmą, pirmąją komunizmo fazę, tačiau menševikai, kurių vienas ryškiausių yra pirmuoju Rusijos marksistu vadinamas G. Plechanovas, tikino, jog socializmui įvesti būtina atitinkama ekonominė-technologinė pažanga, atitinkama bazė, todėl bolševikų pažiūros prieštarauja marksizmui.

Šiandien skirtingų komunistinių judėjimų ir politinių pažiūrų yra daug daugiau.

Vakarietiškoje (galbūt tikslingiau sakyti – amerikietiškoje) literatūroje sąvoka „komunizmas“ dažnai tapatinama su totalitariniais režimais, įsitvirtinusiais Tarybų Sąjungoje, Kinijoje bei kitose valstybėse[4]. Šios valstybės vadinamos „komunistinėmis valstybėmis“. Sąvokos vartojimas šitokia reikšme turi daugiau propagandinę svarbą, stengiantis sukompromituoti komunistinius judėjimus. Minėtos valstybės niekada nevadino savęs komunistinėmis, jos vadino save socialistinėmis, tačiau vėlgi, tikėti, jog ten buvo socializmas, tai reiškia tikėti tų valstybių propaganda.

Pats marksizmo ir [politinio] komunizmo ryšys nėra tiesioginis, kadangi šiuo metu nėra vieno, objektyviai „teisingiausio“, marksistinio požiūrio. Marksistai gali nebūti komunistais, o marksizmą naudoti grynai moksliniais tikslais (kaip, pavyzdžiui, Lietuvos istorijos tėvu vadinamas istorikas E. Gudavičius), lygiai taip pat komunistai gali nebūti marksistais, kaip, pavyzdžiui, kai kurie anarchokomunistai ar religiniai komunistai.

3. Ką reiškia sąvoka „socializmas“?
1. Socializmas, politologijoje, – politinė teorija, pasisakanti už visuomeninę, bendrą arba korporatyvinę nuosavybę į gamybos priemones[5]. Trys pagrindinės socializmo kryptys – komunizmas (bolševizmas), socialdemokratija ir anarchizmas[6]. Ankščiau komunizmas (politine prasme) ir socialdemokratija buvo sinonimai. 1903 metais Rusijos Socialdemokratų Darbininkų Partijoje įvyko lūžis ir ji skilo į dvi frakcijas – bolševikų ir menševikų. Bolševikų frakcija vėliau persivadino Komunistų Partija, tuo tarpu menševikai liko socialdemokratais.

Socializmas gali būti utopinis (Thomas More, Saint Simone) arba mokslinis (K. Marksas, F. Engelsas ir t.t..).

2. Marksistinėje literatūroje ilgą laiką sąvokos „socializmas“ ir „komunizmas“, buvo praktiškai sinonimiškos. Bolševizme socializmas (santvarka) – pirmoji komunizmo fazė, kurioje įgyvendinamas principas „iš kiekvieno – pagal galimybes, kiekvienam – pagal darbą“ (komunizme – „iš kiekvieno – pagal galimybes, kiekvienam – pagal poreikius“)[7], o nuosavybė į gamybos priemones – visuomeninė.

Taip pat žr. 2 punktą.

4. TSRS sugriuvo. Koks dar antisovietinis marksizmas? Nematote, jog marksizmas pralaimėjo?
Marksizmo teorija yra mokslinė, atsiradusi vakaruose, ten ir tebeplėtojama. TSRS ar kitų panašių valstybių istorija neturi įtakos marksizmo teorijai (nepaisant to, jog dėl totalitarinių režimų iškilimo vakarų marksistai turėjo persvarstyti tam tikrus klasikinio marksizmo teiginius). Griūnant TSRS pralaimėjo bolševizmas ir dogmatizmas, o ne marksizmas. Galima būtų pridėti ir tai, jog TSRS griuvimą numatė nemažai marksistu-disidentų, tokių kaip Levas Trockis[8], todėl tai galima laikyti savotiška marksizmo pergale.

5. Jūs kalbate apie vakarų marksizmą? Ar Vakaruose marksizmas nėra marginalų teorija, ar komunistai nėra ten uždrausti?
Ne, marksizmo teorija gimė Vokietijoje, daugiausia vystėsi taip pat Vakaruose. Dauguma žymių Vakarų marksistų yra aukštųjų mokyklų dėstytojai, profesoriai, kurie tęsia marksizmo evoliuciją. Taip pat, K. Marksas yra laikomas vienu iš sociologijos mokslo kūrėjų, marksizmas, dažniausiai kartu su pozityvizmu, aktyviai taikomas Vakarų sociologijoje.

Kas liečia komunistus, daugumoje Vakarų valstybių jie veikia legaliai, kaip normali politinė jėga. Būti komunistu nereiškia siekimo įvesti totalitarinę diktatūrą, atvirkščiai, komunistai pasisako už socialines garantijas ir lygybę. Europos Parlamente komunistus atstovauja Europos partija „Suvienyta Europos Kairė – Šiaurės Žalioji Kairė“. http://www.guengl.eu

6. Kokios yra marksizmo srovės/atšakos/mokyklos?
Šis skirstymas iliustruoja marksizmo minties vystymąsi ir įvairių naujų marksistinių požiūrių gausą:

1. Klasikinis marksizmas. Tai yra teorija, iškelta Karlo Markso ir Frydricho Engelso. Svarbiausia jų darbo prasmė – suformuoti filosofiniai metodai bei metodologijos (dialektinis materializmas, istorinis materializmas), kuriais remiantis tiriamas pasaulis. Svarbiausi darbai – K. Markso „Kapitalas“, Engelso „Šeimos, privačios nuosavybės ir valstybės kilmė“, „Anti-Diuringas“, abiejų rašytas „Komunistų partijos manifestas“.
2. Marksizmas-leninizmas (bolševizmas). V. I. Lenino suformuotas požiūris į marksizmą. TSKP oficialioji doktrina. Leninas pilnai atskyrė sąvokas „socializmas“ ir „komunizmas“, teikdamas, jog socializmas – tai pirmoji komunizmo fazė. Socializme turi būti demokratinis centralizmas, valstybė ir valdžia, pastarosioms nunykus turi susikurti komunizmas. Svarbiausi darbai: „Valstybė ir revoliucija“, „Imperializmas – aukščiausioji kapitalizmo stadija“, „Proletarinė revoliucija ir renegatas Kautskis“. Leninizmas turi kitas atšakas – trockizmą, stalinizmą, maoizmą ir t.t.. Susikūrus TSRS leninizmo filosofija patyrė stagnaciją ir, praktiškai, daugiau nebesivystė.
3. Struktūrinis marksizmas. Struktūralizmu remtas požiūris į marksizmo filosofiją, propaguotas prancūzų filosofo L. Althusser ir jo mokinių 7-8 XX a. dešimtmečiais.
4. Neomarksizmas ir Frankfurto mokykla. Vakaruose gimęs naujas požiūris į marksizmą, inkorporuojantis į klasikinį marksizmą kritinę teoriją, psichoanalizę, egzistencializmą, kritinę kriminologiją, Vėberio sociologiją bei kitas teorijas, sukurtas remiantis naujai gautomis mokslo žiniomis. Kritikuoja ortodoksinį marksizmą.
5. Analitinis marksizmas. Atsiradimas siejamas su G. A. Cohen publikacija „Karlo Markso istorijos teorija: Gynyba“ (1978 m.) ir „Rugsėjo grupe“. Mąstytojai redukavo marksizmo teoriją, atmetė visus ideologinius dalykus, praktiškai atsisakė dialektikos kaip Hegelio idealistinio palikimo.
6. Postmarksizmas. Vienas pirmųjų atstovų – Göran Therborn. Ši teorija remiasi marksizmo metodologija, tačiau kritikuoja marksistinės teorijos dalį, kuri susideda iš ta metodologija padarytų išvadų, kaip neteisingų [,kadangi spekuliatyviuoju mąstymu padarytos išvados, pasipildžius empiriniams duomenims, visada gali pasirodyti neteisingos]. Kritikuojamieji elementai dažnai yra vieni iš pagrindinių politinių judėjimų, kilusių iš marksizmo, atramų. Pats terminas „postmarksizmas“ yra nekonkretus ir vienija nemažai skirtingų pažiūrų mąstytojų.

7. Iš kur atsirado marksizmas? Kokios yra pagrindinės marksizmo dalys?
Aiškiausiai į šį klausimą atsakė V.I. Leninas savo straipsnyje „Trys marksizmo šaltiniai ir trys jo sudedamosios dalys“. Nepaisant to straipsnio pompastikos (pvz. „Markso mokslas yra visagalis, nes jis teisingas“ ir pan.) ten yra daug naudingos informacijos. Trys pagrindiniai šaltiniai yra:

1. Klasikinė vokiečių filosofija (Hegelio dialektika, Fojerbacho materializmas);
2. Klasikinė anglų ekonomika (Adamo Smito teorijos plius kapitalizmo kritika);
3. Prancūzų utopinis socializmas (marksistai išsikėlė tikslą pagerinti visuomenės gyvenimą).

Marksizmo sudedamosios dalys:

1. Marksistinės filosofinės metodologijos (dialektinis materializmas ir istorinis materializmas);
2. Marksistinė ekonomikos teorija;
3. Marksistinė politologija.

8. Kodėl TSRS literatūroje sąvokos „marksizmas“ beveik nerandame, tačiau visur figūruoja „marksizmas-leninizmas“?
Stalino laikais buvo nuspręsta, jog Leninas ištobulino marksizmą iki aukštumų, todėl nutarta vietoj sąvokos „marksizmas“ naudoti sąvoką „marksizmas-leninizmas“, kad pabrėžtų Lenino vaidmenį. Klasikinį marksizmą tyrinėti niekas neleido, jog niekas nesuabejotų TSRS marksizmu. Sąvoką „marksizmas-leninizmas“ naudoja visi stalinistų ir poststalinistų (maoistų, čiučhė) judėjimai. Trockistai, kaip antistalinistai, šios sąvokos nevartoja.

9. Ką marksistai turi omenyje kalbėdami apie lygybę?
Marksizme lygybė suvokiama pirmiausia kaip teisinė, socialinė ir ekonominė (tai trys skirtingi lygybės tipai). Teisinė lygybė reiškia, jog visiems visuomenės nariams užtikrinamos lygios galimybės, socialinė lygybės išraiška reiškia, jog teisinė lygybė turi būti ne tik aprašoma teisės aktuose, bet ir realiai vykdoma, bei narių padėtis visuomenėje nesiskiria. Ekonominė lygybė reiškia, jog visi visuomenės nariai turi vienodas savo ekonominių poreikių tenkinimo galimybes.

Svarbu suvokti skirtumą tarp sąvokų „lygybė“ ir „vienodumas“, kurias dažnai suplaka dešinieji. Tarkime, marksistai suvokia skirtumus tarp vyrų ir moterų ir juos pripažįsta, lygiai taip pat, kaip ir skirtumus tarp skirtingų rasių žmonių, tačiau mano, jog nelygybė kyla dėl istorinių aplinkybių, ir, vystantis visuomenei, turi nykti (o kapitalizmas dėl savo savybių yra būtent ta santvarka, kurioje turi išnykti lytinė, rasinė ir panaši nelygybė, likti tik ekonominė, kuri ims nykti prie socializmo; kapitalizmo sąlygomis kai kurie marksistai dažnai kovoja už ekonominės lygybės mažinimą).

Kad būtų aiškiau, pateiksime apibrėžimus iš Dabartinės Lietuvių Kalbos Žodyno:

Dabartinės lietuvių kalbos žodynas
– lygyb-ė (1)
– paviršiaus lygumas: Tų laukų l.!
– sutapimas dydžiu, kiekybe, kokybe, verte ir pan.: Atkarpų l. ir nelygybė. Trikampių l.
– lygi žmonių padėtis visuomenėje: Teisių, darbo l. Ekonominė, socialinė, teisinė l. Prigimtinė žmonių l.
– mat. santykis, rodantis, kad jo nariai lygūs: ~ės ženklas
Sinonimų žodynas
– lygiateisiškumas; paritetas

Dabartinės lietuvių kalbos žodynas
– vienod-as, ~a (1)
– kuris vienokios rūšies, vienoks, toks pat: ~i garsai. Mūsų ~os pavardės. ~i tarpai. V. didumas. V. likimas. Jie ~os nuomonės.
– neturintis įvairumo: ~ą ar raštuotą audeklą audei? ~os dienos. ~ ai prv. : ~ai nudažytas audeklas. ~ai brangus. ~ ybė (1) ~umas (2) : Nuostabus tų vaikų ~umas (panašumas)

Galima būtų pridurti, jog kai kurių anarchofeministinių judėjimų tvirtinimai, kad „lyčių skirtumai neegzistuoja“ yra tiesiog vulgarus lygybės sąvokos iškreipimas.

Taip pat galima pridurti, jog čia vėlgi matoma marksistinis bruožas, jog neskatinama kova „už lygybę dėl pačios lygybės“, kalbama apie dėsningus istorijos procesus ir kovos pagrįstumą.

10. Ei! Juk marksizmas aprašytas Markso ir Engelso knygose, kaip jūs galite publikuoti kažkokių revizionistų, kurie kritikuoja Marksą ir vadinasi marksistais, straipsnius?
Visų pirma, marksizmas nėra religija, ir čia nėra svarbu, ką paraidžiui rašė Marksas ar Engelsas, čia svarbiausia yra metodai ir mokslinė tiesa. Antra, kaip rašė pats Engelsas, marksizmas negali išlikti nepakitęs po kiekvieno didesnio mokslinio atradimo (kitaip jis nebebus moksliškas), todėl tam tikras revizionizmas, kurio metu marksizmas kinta priklausomai nuo naujų mokslinių duomenų, yra būtinas.

Išnašos:

[1] „Jis [Markso mokslas] yra išsamus ir darnus, teikia žmonėms vientisą pasaulėžiūrą“ – V. I. Leninas, „Trys marksizmo šaltiniai ir trys jo sudedamos dalys“.

[2] „Mes visai nesiskiriame nuo anarchistų klausimu, kad tikslas yra panaikinti valstybę. […] Kai bus laisvė, nebebus valstybės.“ – V. I. Leninas, „Valstybė ir revoliucija“
„Viešoji valdžia neteks savo politinio pobūdžio, politinė valdžia tikrąja prasme yra organizuota vienos klasės prievarta kitai klasei slopinti“ – K. Marxas, F. Engelsas, „Komunistų partijos manifestas“
„Valstybė – organizuota politinė bendruomenė, turinti aukščiausiąją valdžią“ – „Trumpas Oksfordo universiteto anglų kalbos žodynas“, „Dabartinis lietuvių kalbos žodynas“
„Iš kiekvieno – pagal galimybes, kiekvienam – pagal poreikius!“ – K. Marxas, „Gotos programos kritika“

[3] „Columbia Encyclopedia“

[4] Pvz., Archie Brown, „The Rise and Fall of communism“

[5] Michael Newman, „Trumpas įvadas į socializmą“, Oksfordo universiteto leidykla

[6] „Komunizmas yra mokslas apie proletariato išsivadavimo sąlygas“ – F. Engelsas, „Komunizmo pagrindai“ „Anarchizmas […] tai politinė filosofija pasisakanti už visuomenę be valstybės“ – Errico Malatesta, „Pirmyn į anarchizmą“
„Socialdemokratija – tai reformistinė, evoliucinė socializmo forma“ – Socinterno deklaracija

[7] Šis principas grindžiamas šiais „Gotos programos kritikos“ žodžiais: „Aukščiausiojoje komunistinės visuomenės fazėje, po to, kai išnyks žmogų pavergiąs jo pajungimas darbo pasidalijimui; kai išnyks kartu su tuo protinio ir fizinio darbo priešingumas; kai darbas liausis buvęs tik priemonė pragyventi, o pats taps pirmąja gyvenimo reikme; kai kartu su visapusišku individų išsivystymu išaugs ir gamybinės jėgos ir visi visuomeninio turto šaltiniai ims lietis pilna srove, — tik tada tebus galima visiškai įveikti siaurą buržuazinės teisės akiratį, ir visuomenė galės savo vėliavoje įrašyti: Kiekvienas pagal gabumus, kiekvienam pagal poreikius!“.

[8] Levas Trockis. „Kas yra Tarybų Sąjunga ir kur link ji eina?“

Parengė: Doxa Mundus