Aleksandras Tarasovas. „Kas yra politinis radikalizmas?“

Pateikiame žurnalo „Poliarinė žvaigždė“ interviu, imtą iš rusų marksisto Aleksandro Tarasovo. Interviu metu buvo kalbama apie politinį radikalizmą, jo svarbą visuomenėje. Aleksandras Tarasovas parodo visišką Rusijos visuomenės sąmonės degradaciją (tas tinka ir Lietuvos visuomenei), pateikdamas pavyzdžių, kaip Rusijos valdžia lengvai apgaudinėja žmones. Taip pat Tarasovas kalba ir apie ekstremizmą, paaiškina jo ir radikalizmo skirtumus. Straipsnis aktualus ir dėl to, jog dažnai, net ir tarp išsilavinusių žmonių, yra maišomos „ekstremizmo“ ir „radikalizmo“ sąvokos. – Marksistai.lt

Kas yra politinis radikalizmas? Kokią vietą jis užima visuomenėje ir visuomeninėje sąmonėje?

Aš, kaip ir Marksas, manau, kad radikalizmas – tai galimybė visiškai, iki pamatų atskleisti tikrąsias, slaptąsias įvykių priežastis.

Kai toks požiūris taikomas politikoje, vadinasi, tai – politinis radikalizmas.

Todėl radikalizmas yra svarbiausias visuomenės vystymosi, visuomenės judėjimo pirmyn faktorius, pasipriešinimas konservatyviajai liekanai ir jos įveikimas. Radikalizmui įsitvirtinus visuomenės sąmonėje, staiga sumažėja valdančiųjų klasių apmokėtų manipuliatorių (pavyzdžiui paperkamų žurnalistų) galimybės mulkinti gyventojus pasakomis, kad dėl visų bėdų kalti užsieniečiai, negrai, musulmonai, žydai–masonai, marsiečiai, totoriai–mongolai, bolševikai arba pats ponas dievas, baudžiantis gyventojus už jų nuodėmes. Todėl valdžia suinteresuota kiek įmanoma didesne radikalizmo visuomenėje stoka, žinoma, tam, kad galėtų ramiai gyventi ir vogti, ramiai išnaudoti ir eksploatuoti.

Jeigu kalbama apie radikalizmo reikšmę ne visuomenėje apskritai, o mūsų šiuolaikinėje visuomenėje ir šiuolaikinėje visuomeninėje Rusijos sąmonėje, tai radikalizmas joje turi labai mažą reikšmę ir pati visuomenė pasirodo esanti pakankamai gerai manipuliuojama valdžios. Istorija su „Nord–Ost“ tai gerai parodė. „Nord–Ost“ – tai visiškas Putino režimo vidaus politikos žlugimas. Režimas siekė atvesti į valdžią jelcininės Putino šeimos įpėdinį (kuris pirmuoju savo dekretu antikonstituciškai padovanojo Jelcinui indulgenciją už visus kriminalinius nusikaltimus) ir užvaldyti visus naftos srautus Šiaurės Kaukaze, rengdamas namų sprogdinimus Maskvoje ir, Berezovskiui * padedant, organizuodamas vahabitų įsiveržimą į Dagestaną.

* Borisas Abramovičius Berezovskis – rusų verslininkas, politinis veikėjas, matematikas. Jis buvo apkaltintas už nusikaltimus Rusijoje. Neakivaizdžiai nuteistas kalėti. Šiuo metu Berezovskis slapstosi užsienyje. – Marksistai.lt

Tuo pačiu esant šovinistiniam būgniniam mūšiui, buvo žadama, kad šalyje įsivyraus ramybė, nebus sprogdinimų ir t. t. Po trejų metų, kai tapo akivaizdu, kad visi pažadai buvo tik tam, kad visuomenė užmirštų, kad čečėnų problemą sukūrė esantis režimas, būtent taip ir įvyko (Jelcinas sakė: „Imkite suverineteto tiek, kiek reikia“; tai Jelcino–Gaidaro * vyriausybė Dudajevo ** režimui perdavė tonas ginklų; Kremlius palaikė Dudajevą, šiam išvaikant „komunistinę“ Aukščiausiąsią tarybą Grozne; Kremliaus vagiška vadovybė „varė“ per Čečėniją milžinišką nafto kontrabandą ir per „nekontroliuojamą“ Grozno oro uostą kasdien į Kiprą siuntė po 20 karo lėktuvų su neaišku kokiu kroviniu, o juk jų skrydžius Rusijos ir Turkijos oro erdvėje gali organizuoti tik centrinė valdžia; Kremlius Čečėnijoje sunaikino 200 tūkst žmonių ir iki pamatų sugriovė respubliką; Kremlius po Chasaviurto *** pripažino Čečėniją nepriklausoma de facto, be ne de jure, „pakabindamas“ situaciją vietoj to, kad aptvertų Čečėniją valstybine siena; Kremlius suinteresuotas begaliniu karo užsitęsimu, nes tai leidžia vogti beprotiškais kiekiais).

* Jegoras Gaidaras – rusų ekonomistas, Rusijos politinis ir valstybės veikėjas. Vienas iš radikalių Rusijos ekonominių reformų ideologų ir vykdytojų. – Marksistai.lt

** Džocharas Dudajevas  – TSRS karinis ir Čečėnijos Ičcherijos politinis veikėjas. – Marksistai.lt

*** Chasaviurtas – miestas Dagestane (Rusija), prie Jaryksu upės, 82 km į šiaurės vakarus nuo Machačkalos. – Marksistai.lt

Visuomenė ne tik tik neprisiminė tikrųjų kaltininkų – valdžios, bet ir nepareikalavo atsakymo iš jos (ypač iš teisėsaugos organų) už politinį nepasisekimą ir už visišką nekompetenciją (o visi šie dykaduoniai yra išlaikomi iš mūsų pinigų, mokesčių, kuriuos mes mokame). Atvirkščiai, visuomenė užsikimšo „antiteroristinėje“ šovinistėje isterijoje. Jeigu mūsų visuomenė nenori būti radikali – tai ji bus amžinai spec. tarnybų ir jų partnerių–dvynių „islamiškų teroristų“ kruvinųjų žaidimų auka.

Kas yra ekstremizmas ir kuo jis skiriasi nuo radikalizmo?

Ekstremizmo sąvoka moksliškai nėra išnagrinėta. Formaliai manoma, kad ekstremistas, tai žmogus, atsidavęs „kraštutinėms“ pažiūroms ir „kraštutiniams“ veiksmų metodams. Kokie metodai ir pažiūros yra „kraštutiniai“ – nėra aišku. Praktikoje tokiais laikomi tie veiksmai ir pažiūros, kurie radikaliai nesutampa su jūsų ir kėsinasi į jūsų interesus.

Pavyzdžiui, aš įsitikinęs, kad Gaidaras, Čubaisas, * Kochas ** ir Co – ekstremistai, nes jie išvogė viską, ką galima, sugriovė viską, ką galima, pasisavino ne jiems priklausančią ir ne jų sukurtą nuosavybę ir nužudė badu, skurdu, ligomis (sugriaudami medicinos sistemą ir pakeldami medikamentų kainas iki kosminių). Jie taip pat susiję su milijonų žmonių nuskurdinimu (nemažiau, nei 10 milijonų) ir nusikalstamumo šalyje išplitimu. Jie gi, priešingai, mane laikys ekstremistu, nes visai nesuinteresuoti tuo, kad prarastų išvogtą turtą ir stotų prieš teismą už savo veiksmus. Aš manau, kad RSB *** – ekstremistinė organizacija.

* Anatolijus Borisovičius Čubaisas – rusų politinis veikėjas. Vienas pagrindinių 1990-ųjų m. ekonomikos reformų Rusijoje vadovų ir ideologų. – Marksistai.lt

** Alfedas Reingoldovičius Kochas – rusų valstybės veikėjas. – Marksistai.lt

*** RSB – Rusijos stačiatikių bažnyčia. – Marksistai.lt

Ji primeta save visuomenei, jog yra de facto valstybinė cerkvė, bruka mūsų vaikams „dievišką įstatymą“ (pavadinimu „Stačiatikių kultūros pagrindai“, o šio dalyko vadovėlis yra atvirai ksenofobinis, šovinistinis, antisemitinis), nepaisant oficialiai paskelbtos „sąžinės laisvės“; užima įvairius pastatus ir ūkio objektus (pradedant animacinių filmukų studija ir baigiant vaikų poliklinika). RSB, atvirkščiai, laikys ekstremistais tuos, kurie maišys jai pasiglemžti nekilnojamąjį turtą ir plėšti parapijiečius ta dingstimi, kad ji yra „tarpininkė“ tarp dievo ir žmonių. Nors nėra jokių įrodymų. Įsivaizduokime nors sekundei, kad dievas yra. Vadinasi, jis suteikė RSB tokias teises.

Aš manau, kad JAV valdžia – ekstremistai. Ekstremistai todėl, kad jie jėga (ginklais, bombomis) primeta visam pasauliui savo gyvenimo būdą ir politinį bei ekonominį diktatą. O JAV valdžia, suprantama, laiko ekstremistais tuos, kurie maišo jiems tą daryti. Aš manau, kad CŽV – ekstremistai. Jeigu net JAV Kongresas nustatė, kad CŽV organizavo iš viso ne mažiau, kaip 380 teroristinių aktų ir parengė jų nemažiau, kaip 800. O CŽV, atvirkščiai, laiko ekstremistais tuos, kas kovoja su CŽV. Aš laikau Hitlerį ekstremistu, o Hitleris laikė ekstremistais Pasipriešinimo kovotojus.

Galų gale visi kalba apie politinį ekstremizmą, o yra dar ekonominis ekstremizmas (kapitalizmas, naikinantis badu kasmet dešimtis milijonų žmonių), dvasinis ekstremizmas (religijos, išvedančios žmones iš realybės į iliuzijų pasaulį), teorinis ekstremizmas (pavyzdžiui, rasizmas), kultūrinis ekstremizmas (prievartinė primityvizacija ir debilizacija, primetama visuomenei per masinį kultą, postmodernizmą, popsą ir „švietimo reformą“).

Ar jūs manote, kad būtina priimti įstatymą dėl ekstremizmo ir kaip jūs vertinate jo vaidmenį dabartinėje politinėje–socialinėje realybėje?

Įstatymas dėl ekstremizmo (apie „pasipriešinimą ekstremizmui“) jau priimtas. Bet kuri valdžia suinteresuota tuo, kad amžinai išlaikytų tokias žaidimo taisykles, kurios jai naudingos ir kurios nukreiptos į tai, kad atimtų iš nebutaforinės opozicijos galimybes ateiti į valdžią ir išsiųsti ankstesniąją valdžią į kalėjimą ar ant ešafoto. Bet kuri valdžia yra suinteresuota tuo, kad paskelbtų nebutaforinę (radikalią) opoziciją „ekstremistine“ ir pašalintų ją iš legalios politinės veiklos. O nelegali politinė veikla bus slopinama. Kuo stabilesnė valdžia, tuo mažiau jai reikia priiminėti specialių įstatymų dėl „kovos su ekstremizmu“. Taigi įvykiai vystosi teisinga linkme. Bolševikai Rusijoje, komunistai Indokinijoje, „Liepos 26-tosios judėjimas“ Kuboje, sandinistai Nikaragvoje irgi buvo „neteisėtos“, nelegalios organizacijos (valdžios požiūriu – buvo ekstremistai), tačiau tai jiems nesutrukdė ateiti į valdžią.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *