Greg Oxley. „Prancūzija: Sarkozy nugalėtas, tačiau ką darys Hollande‘as?“

Pergalė prieš Nikolia Sarkozy prezidento rinkimuose atveria naują klasių kovos Prancūzijoje etapą. Socialistų kandidatas Fransua Hollande’as laimėjo rinkimus, surinkęs 51.62 % rinkėjų balsų. Tačiau šis bendras rezultatas slepia rinkimų rezultatų socialinę bazę. Praktiškai visi didieji miestai ir miesteliai masiškai balsavo už Hollande‘ą arba, tiksliau, prieš Sarkozy.

Taip buvo netgi tuose miestuose, kurie yra tradiciškai konservatyviuose departamentuose. Taip atsitiko, pavyzdžiui, Strasbūre (55%), Reimse (53%), Šartre (52%) ir Cherbourg (60%). Visuose šituose miestuose balsų skaičius už Hollande‘ą yra didesnis nei bendras skaičius nacionaliniu mastu.

Akivaizdi dauguma samdomų darbuotojų savo balsą atidavė už kairiųjų kandidatą – kaip ir visi balsavusieji nuo 18 iki 55 metų. Socialiniai reakcijos rezervai daugiausia yra tarp turtingųjų; tarp tų, kurie pragyvena išnaudodami kitus žmones vienu ar kitu būdu (smulkieji verslininkai ir t. t.); tarp senų žmonių; kaimo vietovėse ir apskritai visuose stagnaciniuose visuomenės sluoksniuose. Miestų gyventojai, jaunimas, darbininkai – trumpai tariant, gyvosios šalies jėgos – atmetė Sarkozy ir jo reakcinę politiką.

Įstatymų leidžiamosios valdžios rinkimų rezultatas jau dabar iš anksto nuspręstas Dešiniųjų laukia pralaimėjimas kaip ir prezidento rinkimuose – jiems teks tenkintis mažuma. Tačiau socialistų prezidento išrinkimas ir kairioji dauguma Nacionalinėj Asamblėjoj nieko savaime neišspręs. Sarkozy buvo tik valdančiosios klasės ir sistemos marionetė. Tol, kol buržua klasė ir kapitalistinė sistema liks nepažeistos, bus neįmanoma išvengti mažėjančio pragyvenimo lygio ir masinio nedarbo nepriklausomai nuo to, kas tokie bus valdžioje.

Fransua Hollande’as. Benjamin Boccas nuotrauka.

Bastilijos aikštėje ir visoje šalyje vykstančios masinės šventės, kuriose dalyvauja šimtai tūkstančių žmonių, yra visiškai suprantamos. Mes visi džiaugiamės atsikratę tokio prakeikto reakcionieriaus kaip Sarkozy. Tačiau kokia bus naujosios valdžios politika? Savo išrinkimo naktį, fone akordionu grojant La Vie en Rose, Hollande‘as patikino mus, kad jis bus „lygybės ir teisingumo“ prezidentas. Savo prezidentinės kampanijos metu jis dar kalbėjo ir apie „privilegijų panaikinimą“. Deja, tuo pat metu užsienio spaudai jis sakė, kad kapitalistai arba, jo žodžiais tariant, „rinkos“ neturės ko baimintis dėl jo vyriausybės. Šie pareiškimai yra prieštaringi – švelniai tariant, neįmanoma tarnauti dvejiems šeimininkams.

Hollande‘o pergalę žurnalistai (ir jis pats) palygino su Fransua Miterano pergale 1981 metais. Tačiau jei patirtis su pastarąja vyriausybe mus ko ir moko, tai to, kad bet kuri kairioji valdžia, veikianti per kapitalistinę sistemą, anksčiau ar vėliau pradeda vykdyti tos sistemos interesų politiką. Hollande‘o programa kur kas „nuosaikesnė“ už Miterano. Tačiau netgi Miteranas, kuris padarė visą eilę naudingų dirbantiesiems sprendimų, buvo priverstas apleisti savo programą per pirmus 18 prezidentavimo mėnesių. Tai nutiesė kelią kairiųjų pralaimėjimui 1986 m. įstatymų leidžiamosios valdžios rinkimuose.

Visos viltys, susijusios su Hollande‘u, bus netrukus išsklaidytos. Tačiau kiek jis bebandys raminti kapitalistus, šie vis tiek išsaugos savo priešiškumą šiai vyriausybei, kurios, tuo pat metu, populiarumas visuomenėje po truputį mažės. Tai leis stiprėti reakcinėms partijoms, įskaitant ir rasistinį „Nacionalinį frontą“. Tačiau tai taip pat atvers kelią naujai dirbančiosios klasės streikų ir demonstracijų bangai. „Kairysis frontas“ (komunistų partijos ir „Kairiosios partijos“ koalicija), surinkęs 11.1% pirmame rinkimų etape, netolimoje ateityje gali tapti pagrindiniu masinės opozicijos prieš taupymo programas ir kapitalizmą vedliuGreg Oxley – komunistinio prancūzų leidinio „La Riposte“ redaktorius.
Marxist.com

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *