Inti. „Trumpa Graikijos rinkimų apžvalga“

Gegužės 6 d. Graikijoje įvyko  64-ieji parlamento rinkimai. Dar iki rinkimų preliminarūs rezultatai jau akivaizdžiai pranašavo dvipartinės sistemos irimą, politinių jėgų persiskirstymą bei dar labiau miglotą šalies ateitį. Dabar jau aiškiai galime matyti, kokiu mastu tai įvyko.

Didžiausią fiasko patyrė buržuazinė (oficialiai socialistinė) PASOK partija. 2009 metų rinkimuose laimėję net 160 vietų, šįkart „socialistai“ turėjo tenkintis viso labo 41 vieta. Itin didelį nepopuliarumą tarp graikų šiai partijai atnešė jos valdymo laikotarpiu vykdytos antisocialinės antikrizinės taupymo programos, panašios į tas, kurias Lietuvoje vykdo konservatorių partija. Per 3 valdymo metus PASOK stipriai praskolino šalį ir padarė didelę žalą ekonomikai, todėl jos nuvertimas nuo politinio pjedestalo nebuvo joks netikėtumas.

Kaip ir buvo galima iš anksto tikėtis, dar revoliucijai nepribrendusioje Graikijoje eilinį kartą rinkimus laimėjo tradicinė buržuazinė partija, neturinti aiškios ideologijos. Šįkart tai – „Naujoji Demokratija“. Save centro dešiniąja vadinanti partija bus greičiausiai eilinė „vienų rinkimų“ partija – kadangi „Naujoji Demokratija“ laimėjo ne itin tinkamu laiku (ekonominės krizės metu), tai turės pakankamai laiko iki kitų rinkimų save sukompromituoti ir triuškinančiai pralaimėti kaip kad PASOK šituose rinkimuose.

Malonią staigmeną rinkimuose pateikė kairieji. Visą savo egzistavimo laiką opozicijoje esanti ir po truputį populiarėjanti Graikijos Komunistų Partija (KKE) šįkart gavo 26 vietas (5 vietomis daugiau nei 2009 metų rinkimuose). Didžiausią staigmeną pateikė Radikalios kairės koalicija (SYRIZA), surinkusi net 16.78% ir rinkimuose užėmusi antrą vietą bei gavusi 52 vietas parlamente (39 vietomis daugiau nei praeituose rinkimuose). Radikalios kairės koaliciją sudaro 13 partijų iš kurių net 8 yra komunistų. Radikalios kairės koalicijai pasiekus istorinę pergalę, šie turėtų ne sėsti už derybų stalo su buržuazinėmis partijomis (ko, laimei, ir nedaro), o kuo greičiau vienytis su kitomis radikaliomis kairiosiomis jėgomis (visų pirma, su KKE) ir tęsti kovą dėl valdžios. Taip pat didelis žingsnis į priekį būtų Radikalios kairės koalicijos pavertimas į vieną tvirtą didelę partiją ir miglotų politinių punktų pašalinimas. Rinkimuose 19 vietų taip pat laimėjo nauja kairioji reformistinė „Demokratinės kairės“ partija.

Didžiausią ažiotažą sukėlė dešinieji ekstremistai. Politine sumaištimi smulkiaburžuaziniuose sluoksniuose ir tradicinių buržuazinių partijų silpnėjimu pasinaudojusi neonacistinė partija „Auksinė aušra“ (Chrysi Avgi) pirmą kartą nuo susikūrimo (1993 m.) pateko į parlamentą ir laimėjo ne 1 ar 2 vietas, o net 21. Nauja dešinioji „Nepriklausomų graikų“ partija laimėjo 33 vietas. Nėra jokios abejonės, kad esant visuotiniam nenorui vienytis su neonaciais, šie liks už politinio borto, tačiau toks staigus ekstremistinių dešiniųjų jėgų iškilimas turėtų priversti radikalius kairiuosius peržiūrėti savo taktiką.

Netrukus po rinkimų „Naujosios Demokratijos“ lyderis Antonis Samaras susitiko su Radikalios kairės koalicijos vadovu Alexiu Tsipru ir pasiūlė sudaryti koaliciją parlamente, tačiau šis griežtai atsisakė ir net nesileido į tolimesnes kalbas su konservatoriumi. Antonis Samaras bandė tartis ir su Graikijos Komunistų Partija, tačiau šie apskritai ignoravo pasiūlymą ir net neatvyko į susitikimą. PASOK partija teigė sutiksianti sudaryti koaliciją su „Naująja Demokratija“, bet tik tuo atveju, jei prie koalicijos prisijungs ir kairieji, nes kitu atveju koalicija vis tiek nebūtų valdanti. „Naujoji Demokratija“ teigė galinti koaliciją sudaryti su bet kuria partija, išskyrus neonacių. Prie koalicijos atsisakius jungtis kairiesiems, padėtis tapo visiškai miglota. Šiuo metu valdančiąją koaliciją patikėta sudaryti Radikalios kairės partijai, tačiau nepanašu, kad ir pastariesiems seksis geriau. Buržuazinės valdančiosios koalicijos ateičiai tapus labai miglotai, jau dabar pradėjo sklisti kalbos apie naujus rinkimus birželį, kurie būtų gyvybiškai svarbūs stambiosios buržuazijos klasei, patyrusiai stiprų smūgį pastaruosiuose rinkimuose. Rinkimams birželyje tapus realybe, kairiosios jėgos turėtų ne užmigti ant laurų, o ruošti naujas staigmenas politiniams ir klasiniams priešams.

Inti

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *