Roza Liuksemburg. „Kokios yra Tarptautinės darbo dienos ištakos?“

Šiandien sukanka 124 metai kuomet Paryžiaus II-antrasis tarptautinis kongresas paskelbė, jog Gegužės 1-oji yra visų pasaulio darbininkų šventė. Gegužės 1-oji visada buvo ir turi būti švenčiama atmenant laikus, kuomet 8 darbo valandų diena buvo laikoma utopija. Darbininkai suvokė, kad 8 darbo valandos tėra vienas iš reikalavimų, vienas iš laiptelių, kuriuo jokiais būdais neturi būti apsiribota. Kiekvieną Gegužės 1-ąją turi būti reikalaujama pagrindinio tikslo įgyvendinimo – neoliberalaus kapitalizmo panaikinimo, kaip sistemos, kuri negailestingai išnaudoja žmogų, morališkai jį sužlugdo ir užnuodija visą aplink mus esančią aplinką.

Šią dieną publikuojam Rozos Liuksemburg straipsnį apie Tarptautinės darbo dienos ištakas, kuriame ji trumpai aprašo, kad ši diena kilo iš tiesioginės darbininkų kovos už savo teises ir, kad Gegužės 1-ąją turim ne švęsti, o reikalauti.
– Marksistai.lt

Šaunioji idėja apie proletariato šventę siekiant aštuonių valandų darbo dienos pirmiausiai gimė Australijoje.  1856 metais darbininkai nusprendė suorganizuoti visiško darbo sustabdymo dieną  mitinguojant ir pramogaujant — demonstraciją, siekiančią aštuonių valandų darbo dienos. Šio paminėjimo diena turėtų būti balandžio 21. Iš pradžių Australijos darbininkai numatė ją tik 1856 metams. Bet šis pirmasis paminėjimas turėjo tokį stiprų poveikį proletariato masėms Australijoje, pagyvindamas ir vesdamas į naujas agitacijas, tai buvo nutarta kartoti šventę kiekvienais metais.

Iš tikrųjų kas galėtų darbininkams suteikti daugiau drąsos ir tikėjimo jų pačių jėgomis nei masinis darbo sustabdymas, kurį jie prdėti nusprendė patys ? Kas galėtų suteikti daugiau drąsos amžiniems fabrikų ir cechų vergams nei jų pačių būrių susitelkimas ? Taigi, proletariato šventės idėja buvo greitai pripažinta ir iš Australijos pradėjo plisti į kitas šalis tol, kol užkariavo visą proletariato pasaulį.

Pirmieji Australijos darbininkų pavyzdžiu pasekė amerikiečiai. 1886 metais jie nutarė, kad Gegužės 1-oji turėtų būti visuotinio nedarbo diena. Tądien 200, 000 jų paliko savo darbo vietas ir reikalo aštuonių valandų darbo dienos. Vėliau policija ir ir teisėsaugos įsikišimas neleido darbininkams pakartoti tokios demonstracijos. Tačiau 1888 jie atnaujino  nutarimą, kad kitas minėjimas turėtu būti 1890 gegužės 1-ą.

Tuomet darbininkų judėjimas Europoje tapo smarkus ir gyvybingas. Pats smarkiausias judėjimas pasireiškė 1889 m. Tarptautiniame Darbininkų Kongrese. Šiame kongrese, kuriame dalyvavo keturi šimtai delegatų, buvo nuspręsta, jog pirmasis reikalavimas turi būti aštuonių valandų darbo diena. Po to Prancūzijos sąjungų delegatas, darbininkas Lavigne iš Bordo, pareikalavo, kad tai įvyktų  visose valstybėse per visuotinį darbo sustabdymą. Amerikos darbininkų delegatas siūlė atkreipti dėmesį į jo bendražygių sprendimą streikuoti 1890 gegužės 1-ą, ir kongresas nustatė šią datą visuotine proletariato švente.

Šiuo atveju trisdešimt metų ankščiau nei Australijoje darbininkai galvojo tik apie vieną demonstraciją. Kongresas nusprendė, kad visų šalių darbininkai turėtų rengti demonstracijas dėl aštuonių darbo valandų dienos 1890 gegužės 1-ą. Niekas nekalbėjo apie šventės pakartojimą kitais metais. Suprantama, kad niekas negalėjo numatyti žaibiško šios  idėjos sklidimo, kuris turėtų pasisekti, ir kaip greitai ji būtų pripažinta darbininkų klasės. Tačiau užteko Darbo dieną paminėti vieną kartą, kad kiekvienas suprastų ir pajaustų, jog Darbo diena turi būti kasmetinė ir besitęsianti tradicija […].

Gegužės pirmoji pareikalavo aštuonių valandų darbo dienos įvedimo. Bet net kai šis tikslas buvo pasiektas, Darbo dienos nebuvo atsisakyta. Tol, kol darbininkų kova prieš buržuaziją ir valdančiąją klasę tęsis, tol kol visi reikalavimai nebus priimti, Darbo diena kasmet simbolizuos šiuos reikalavimus. Ir, kai geresnės dienos išauš, kai pasaulio darbininkų klasės bus išsivadavusi, tikriausiai žmonija taip pat švęs Darbo dieną pagerbdama karčia kovą ir daugybę kančių praeityje.

Roza Liuksemburg
1894 m., vasaris.

Šaltinis: http://marxists.org

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *