Tony Cliff. „Kodėl socialistai privalo remti homoseksualus“

Šį trumpą straipsnį Tony Cliffas parašė 1978 metais. Straipsnio parašymo metu daugelyje pasaulio valstybių klestėjo itin didelė homofobija. Tikimės, jog straipsnis bus naudingas kiekvienam žmogui, laikančiam save socialistu. Daugybė kairiųjų Lietuvoje homoseksualų diskriminaciją vis dar laiko nereikšminga problema, nepatenkančią į problemų sferą, kurias turi spręsti kairieji. Tarp kairiųjų pasitaiko net homofobijos atvejų.

Tony Cliff (1917 m. – 2000 m.) – britų politikos teoretikas, aktyvistas, trockistas, Britanijos Darbininkų Socialistų Partijos įkūrėjas. Vienas pirmųjų pareiškusiųjų, jog TSRS valstybinė santvarka nė trupučio nėra socialistinė, greičiau kapitalistinė. Šią savo teoriją aprašė knygoje „Valstybinis kapitalizmas Rusijoje“ (1955 m.).
 – Marksistai.lt

Klasinėje visuomenėje egzistuoja engėjai ir engiamieji visuose visuomenės sluoksniuose. Darbdaviai engia darbuotojus; vyrai engia moteris; baltieji engia juoduosius; vyresni engia jaunesnius; heteroseksualai engia homoseksualus.

Tikras socialistas turi būti pajėgus įveikti visus šiuos nesutarimus. Inžinierius, kuris gali solidarizuotis tik su kitais inžinieriais, gali būt geras profsąjungos narys, bet jis neįrodo, jog gali būti socialistas. Socialistas turi solidarizuotis su visų engiamųjų sluoksnių kova.

Mes visi esame kapitalizmo vaikai, taigi mes turime polinkį įsivaizduoti ateitį – netgi socialistinę ateitį – tiek hierarchinę, tiek sutvarkytą.

Manyta, jog socialistinei revoliucijai spaustuvėje vadovaus bažnyčios pastorius, o gatvėje – Nacionalinis Ginklų Susivienijimas (angl. National Gun Association – vert. past.). Antrieji vadovaujantieji bus AUEW elektrikai ir inžinieriai iš savo įrankių sandėlio didžiulėje automobilių gamykloje. Visi revoliucijos leitenantai bus atstovai iš profsąjungų ir būtinai 40–ies baltieji vyrai.

Jei tik yra pakankamai vietos, tada mes leisime juodaodžiams, moterims ir homoseksualumas dalyvauti – jei tik jie ramiai stovės paskutinėse eilėse!

Daugybė socialistų vis dar sunkiai suvokia, jog homoseksualai apskritai galėtų dalyvauti revoliucijoje.

Priešingai, mes turėjome iškelti homoseksualią 19–metę juodaodę moterį į Londono darbininkų tarybos vadovo postą!

Sistemos taisyklės mus išskiria. Tai reiškia, jog nėra jokio natūralaus būdo, kuriuo vieni engiami sluoksniai solidarizuotųsi su kitais.

Reiškia, jog juodaodžiai automatiškai negarantuoja paramos moterims, o moterys savaime negarantuoja paramos juodaodžiams. Homoseksualai savaime nerems kitų engiamų sluoksnių.

Naciai tūkstančius homoseksualų išsiuntė į koncentracijos stovyklos. Čilėje gėjus kastruodavo ir palikdavo nukraujuoti tiesiog gatvėse.

Bet nėra tiesa, netgi turint omeny šiuos faktus, jog homoseksualai savaime tampa antifašistais.

Dešimtys tūkstančių homoseksualų rėmė Hitlerį. Daugybė jų tarnavo SA būriuose. Kai Hitleris atėjo į valdžią, jis atsisuko prieš homoseksualus ir juos išžudė per Ilgųjų peilių naktį.

Kaip galime paaiškinti tai, jog homoseksualai rėmė nacius?

Jei esi engiamas homoseksualas, nacių odinis švarkas ir odiniai batai tau pirmą kartą suteikia galios pojūtį. Tai padaro paprastą žydų, moterų ir kitų nurašymą.

Kiekvienam engiamam sluoksniui, kad pasipriešintų ir kovotų, reikalinga viltis.

Jei smunki žemyn, jauti neviltį. Dairaisi aukos, kurią galėtum užpulti.

Jei kyli aukštyn, ieškai, kam paplekšnoti per nugarą.

Štai kodėl tik sukurdamas socialistinį judėjimą, gali suvienyti darbininkus su engiamais juodaodžiais, moterimis ir homoseksualais.

Ir štai kodėl taip svarbu homoseksualams organizuoti demonstracijas kaip Brick Lane ir jausti, jog gali išdidžiai pripažinti save homoseksualais – jei įmanoma – socialistiniais revoliucionieriais homoseksualais.

Karlas Marksas rašė, jog kapitalizmas suvienija opozicines grupes. Bet jis taip pat ir skiria mus. Mes turime sąmoningai kovoti dėl vienybės.

Mes esame išvien – tačiau tik tada, kai kovojame kartu.

Tony Cliff

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *