Vilhelmas Reichas. „Masių psichologija ir fašizmas. Svastikos simbolizmas“

Wilhelm Reich (1897 kovo 24 – 1957 lapkričio 3) – Austrų psichiatras, vienas žymiausių psichoanalitikų. Psichiatrijos istorijoje žinomas kaip vienas iš radikaliausių mąstytojų. Reichas buvo Sigmundo Freudo mokinys, bandęs sujungti psichoanalizę ir marksizmą. Žinomiausi jo darbai: „Masių psichologija ir fašizmas“ ir „Seksualinė revoliucija“. Daugelis Vilhelmo Reicho darbų nacių Vokietijoje buvo uždrausti. 1933 m., naciams atėjus į valdžią, Vilhelmo Reicho gyvybei iškilo pavojus, todėl mokslininkas pasitraukė iš Vokietijos.

Tai – ketvirtas knygos „Masių psichologija ir fašizmas“ skyrius. Jame Vilhelmas Reichas parodo, jog svastika yra seksualinis simbolis, kuris veikia asmenybės sąmonę.
 – Marksistai.lt

Mes įsitikinome, kad fašizmą reikia nagrinėti kaip masių problemą, o ne kaip Hitlerio ar nacionalsocialistinės partijos politikos problemas. Mes parodėme, kodėl nuskurdusios liaudies masės taip aršiai linko į archireakcinę partiją. Tam, kad esančiame tyrime palaipsniui prieitume prie praktinių išvadų dėl seksualinės politikos realizavimo, mums visų pirma reikia atkreipti dėmesį į simbolius, naudotus fašistų palyginamai nestabdomų psichologinių masių struktūrų sukaustymui. Fašistai neturėjo supratimo apie jų naudojamą metodą.

Nacionalsocialistams prireikė mažai laiko, kad sutelktų į smogikų būrius (SA) darbininkus, kurie iš esmės buvo bedarbiai arba labai jauni. Reikėtų pažymėti, kad šie darbininkai buvo labai revoliucingai nusiteikę ir vis dar laikėsi autoritarinių pažiūrų. Todėl nacionalsocialistinė propaganda buvo prieštaringa ir ją įtakojo ta klasė, kuriai ji buvo adresuota. Propaganda buvo aiški ir nuosekli tik dėl vieno dalyko — manipuliavimo mistiniais masių jausmais. Pokalbiuose su nacionalsocialistinės partijos šalininkais, ypač su smogikų būrių nariais, buvo akivaizdžiai nustatyta, kad revoliucinė nacionalsocializmo frazeologija turėjo lemiamą reikšmę masių pritraukimui į savo pusę. Vienas iš mano pokalbių dalyvių iš nacionalsocialistų sužinojo, kad Hitleris neatstovauja kapitalo interesų. Kitas dalyvis girdėjo, jog smogikų būriai įspėdavo Hitlerį, kad jis neturėtų išduoti „revoliucijos“. Trečias dalyvis iš smogikų sužinojo, kad Hitleris — vokiškas Leninas. Iš socialdemokratų ir liberalcentristinių partijų į nacionalsocializmo pusę pereidinėjo revoliucingai nusiteikę žmonės. Perėjimo išvakarėse daugumai jų buvo būdingas apolitiškumas arba politinis neapsisprendimas. Tie, kurie perėjo į nacionalsocializmo pusę iš komunistinės partijos, buvo neretai revoliucingai nusiteikę, bet visiškai negalėjo išsiaiškinti prieštaringų politinių vokiškos komunistinės partijos lozungų. Kai kuriems iš jų didelį įspūdį padarė išoriniai hitlerinės partijos atributai, jos karingas pobūdis, kategoriškumas ir kiti ypatumai. Visų pirma reikia atkreipti dėmesį į vėliavos simboliką, kuri išsiskiria tarp kitų simbolių, naudojamų propagandos tikslais.

„Mes – svastikos armija –
Keliam aukštai raudonas vėliavas
Išklosim kelią vokiečių darbininkui
Kelią į laisvę“.

Savo emocionaliu turiniu šis tekstas, be abejo, revoliucingas. Nacionalsocialistai sąmoningai naudojo revoliucines melodijas, pagal kurias jie dainavo reakcinius eilėraščius. Hitleriniuose laikraščiuose buvo publikuojami tuo remiantis šimtai politinių formulių. Pavyzdžiui:

„Politinė buržuazija greitai nulips nuo istorinės scenos. Savo istorinės misijos įgyvendinimui į sceną išeina engiamoji klasė, darbuotojai su susiraukusiais veidais ir suspaustais kumščiais, darbininkų klasė“.

Čia aiškiai girdimi komunistinės propagandos atgarsiai. Revoliucinis nacionalsocialistinių masių pobūdis aiškiai pasireiškia vėliavos kompozicijoje, apie kurią Hitleris toliau rašo:

„Mums, nacionalsocialistams, mūsų vėliava įkūnija mūsų veiksmų programą. Raudona spalva įkūnija socialines mūsų judėjimo idėjas. Balta spalva — nacionalizmo idėja. Svastika atspindi kovos dėl arijų ir kūrybinio darbo pergalės idėją, kuri visada buvo ir bus antisemitiška.“ – „Mein Kampf“, 496 psl.

Raudona ir balta spalvos verčia samprotauti apie prieštaringą psichologinę asmenybės struktūrą. Lieka neaiški svastikos reikšmė emocionaliam gyvenimui. Kaip paaiškinamas šio simbolio patrauklumas mistiniams jausmams? Hitleris teigė, kad svastika yra antisemitizmo simbolis. Bet svastika įgavo šią prasmę gerokai vėliau ir todėl klausimas dėl iracionalaus antisemitizmo turinio lieka vis dar atviras. Neteisingas natūralaus seksualumo suvokimas kaip kažko „nepadoraus ir kūniško” padeda suprasti iracionalų rasinės teorijos turinį. Šiuo atžvilgiu būdinga fašistui neskirti žydo ir juodaodžio. Tai būdinga ir amerikietiškajam fašizmui. Amerikoje rasinė kova su juodaodžiais daugiausiai susijusi su seksualinių poreikių apsauga. Juodaodžiai laikomi ištvirkusiais galvijais, kurie prievartauja baltąsias moteris. Apie prancūzų karius, tarp kurių buvo daug juodaodžių, Reino žemių okupacijos Hitleris rašė:

„Tik Prancūzijoje dabar egzistuoja vidinė tikslų vienybė, kurią kontroliuoja vertybinių popierių biržos žydai ir šovinistinių pažiūrų valstybės tarnautojai. Bet ši vienybė yra didžiulė grėsmė Vokietijai, ir todėl Prancūzija išlieka baisiausiu mūsų priešu. Dėl augančio negriško kraujo antplūdžio ir bendro su žydais siekio dominuoti pasaulyje, prancūzai kelia pastovią grėsmę baltosios rasės išlikimui Europoje. Nes siekis Europos kontinentą užtvindyti šunsnukiais, atvežtais negrais į Reino krantus, pilnai sutampa ir su iškreiptu mūsų tradicinio priešo sadistiniu keršto troškimu, ir su šaltakraujiškais žydų apskaičiavimais. Užkrėsdami tautos kraują žemiausia rase, jie tikisi sugriauti nepriklausomus baltosios rasės egzistavimo pamatus Europoje.“ – „Mein kampf“, 624 psl.

Mums pastoviai reikia atkreipti ypatingą dėmesį į tai, ką būtent sako fašistai. Tai tikrai nėra nesąmonė. Dabar mes geriau suprantame emocionalų turinį šios koncepcijos, kuri kartu su tautos apnuodijimo teorija sukelia persekiojimo manijos įspūdį. Svastika taip pat turi turinį ir geba paveikti gilias asmenybės emocijas, bet visiškai kitaip nei galėtų pamanyti Hitleris.

Visų pirma reikia pažymėti, kad svastika egzistavo ir pas semitus. Taip, pavyzdžiui, ji buvo surasta Alhambroje, Grenadoje. Buvo rasta ji Herta Heinrich ir sinagogos griuvėsiuose Edd-Dikkėje prie Tiberiado ežero. Šiuo atveju ji atrodė taip:

Svastiką dažnai randa kartu su fasete. Šiuo atveju svastika yra vyriškojo principo simbolis, o fasetė —  moteriškojo. Percy Gardneris rado svastiką Graikijoje, ji vadinosi Hemera ir tai buvo saulės simbolis, įkūnijantis vyriškąjį principą. Löwenthalis pateikia svastikos aprašymą, kuri buvo surasta ant altoriaus drobulės (Maria Zur Wiese in Soes). Ji papuošta vulva ir dvigubu kryžiumi. Šiuo atveju svastika, matyt, simbolizuoja žaibuojantį dangų, o fasetė — derlingą žemę. Smigorskis rado indišką svastikos variantą – žaibą su keturiomis šakomis, be to, prie kiekvienos šakos galo tilpo trys taškai:

Lichtenbergas vietoje trijų taškų rado svastikas su kaukolėmis. Taip, svastika iš pradžių buvo sekso simbolis. Ilgainiui ji įgaudinėjo skirtingas prasmes, taip pat ir malūninio rato prasmę, kuris simbolizavo darbą. Emocionaliu požiūriu darbas ir seksualumas iš pradžių buvo neatskiriami. Tai leidžia mums suprasti užrašus ant svastikos, kurią surado Bilmansas ir Pengerotsas ant indo-germaniškųjų laikų šventojo Tomo Becketo mitros: „Sveikinu tave, o žmonių Motina. Klestėk Dievo rankose. Gausink vaisiais žmonių gerovei.“

Čia derlingumas įasmeninamas lytiniu Motinos-Žemės ir Dievo-Tėvo aktu. Kaip teigia Zeleninas, senovės Indijos leksikografai patiną ir patelę vadino svastikomis. Kitaip tariant, kryžius, atrodantis kaip kabliukas, simbolizuoja lytinį instinktą.

Jeigu mes dabar pasižiūrėsime į svastikas, pavaizduotas ant prieš tai esančio puslapio, tai pamatysime schematišką, bet lengvai atpažįstamą dviejų sujungtų žmogiškųjų figūrų paveikslą. Svastika, pavaizduota iš kairės, vaizduoja lytinį aktą gulint, o svastika pavaizduota dešinėje — lytinį aktą atsistojus. Iš to matyti, kad svastika simbolizuoja pagrindinę gyvenimiško proceso funkciją.

Svastikos poveikis nesąmoningam asmenybės emocionalumui nepaaiškina masinės fašizmo propagandos sėkmės, bet, žinoma, tam padeda. Savavališkas skirtingo amžiaus ir socialinės padėties vyrų ir moterų tyrimas parodo, kad pažiūrėjus kurį laiką į svastiką, dauguma žmonių anksčiau ar vėliau prieina prie intuityvaus jos prasmės suvokimo. Todėl galima teigti, kad svastika, vaizduojanti dvi sujungtas figūras, galingai veikia gilius psichikos sluoksnius, tuo labiau jos veikimo jėgą nulemiama asmenybės lytinis potraukis, nepasitenkinimas ir intensyvumas. Svastikos suvokimas labai supaprastinamas, kai ji parodoma kaip sąžiningumo ir ištikimybės emblema. Taigi atsižvelgiama į apsauginius moralinio ego siekius. Tačiau nereikia galvoti, kad atskleidžiant seksualinę svastikos prasmę, mes siekiame sumažinti jos veikimą. Pirma, mes, žinoma, nesiekiame sumažinti lytinio akto vertės, o, antra, savo veikloje mes galime susidurti su stipria moralinio veidmainiškumo opozicija. Seksualiai-energetinė psichologija reiškia kitką.

1933 m.
Wilhelm Reich

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *